Filipas Bruneleskis
Filipas Bruneleskis (Filippo Brunelleschi, italų ankstyvojo Renesanso architektas, skulptorius, centrinės perspektyvos atradėjas.
Bruneleskis buvo pakviestas pabaigti Florencijos katedrą. Jis buvo visiškai perėmęs technikos išradimus, sudariusius dalį gotikinės tradicijos. Tai buvo gotikinė katedra. Jei jis nebūtų žinojęs gotikinių skliautų konstravimo metodų, jam nebūtų pavykę taip suprojektuoti. Kai Bruneleskis buvo kviečiamas projektuoti naujų bažnyčių ir kitų statinių, jis visai atsižadėjo tradicinio stiliaus. Jam buvo svarbus Romos didybės atgimimas, galįs pasireikšti ir mene.
Pasakojama, kad jis keliavęs į Romą, kur matęs šventyklų ir rūmų griuvėsius, daręs jų formų ir ornamentų eskizus. Jis neketino kopijuoti šių senovinių statinių (jie nebūtų galėję tenkinti XV a. Florencijos poreikių). Jo tikslas buvo sukurti naują statybos stilių, kuriame iš laisvai pavartotų antikinės architektūros formų gimtų nauja harmonija ir grožis.]Bruneleskiui pavyko įgyvendinti savo planus ir programą. Beveik 500 metų architektai Europoje ir Amerikoje sekė jo pėdomis. Daugelyje miestų yra antikinių formų statinių su kolonomis ir frontonais.
Bruneleskis buvo pakviestas pabaigti Florencijos katedrą. Jis buvo visiškai perėmęs technikos išradimus, sudariusius dalį gotikinės tradicijos. Tai buvo gotikinė katedra. Jei jis nebūtų žinojęs gotikinių skliautų konstravimo metodų, jam nebūtų pavykę taip suprojektuoti. Kai Bruneleskis buvo kviečiamas projektuoti naujų bažnyčių ir kitų statinių, jis visai atsižadėjo tradicinio stiliaus. Jam buvo svarbus Romos didybės atgimimas, galįs pasireikšti ir mene.
Pasakojama, kad jis keliavęs į Romą, kur matęs šventyklų ir rūmų griuvėsius, daręs jų formų ir ornamentų eskizus. Jis neketino kopijuoti šių senovinių statinių (jie nebūtų galėję tenkinti XV a. Florencijos poreikių). Jo tikslas buvo sukurti naują statybos stilių, kuriame iš laisvai pavartotų antikinės architektūros formų gimtų nauja harmonija ir grožis.]Bruneleskiui pavyko įgyvendinti savo planus ir programą. Beveik 500 metų architektai Europoje ir Amerikoje sekė jo pėdomis. Daugelyje miestų yra antikinių formų statinių su kolonomis ir frontonais.
Donatelas
Donatelas (Donatello, tikras vardas Donato di Niccolò di Betto Bardi, g. 1386 m. Florencija – m. 1466 m. gruodžio 13 d. Florencijoje) – italų skulptorius.Donatelas buvo gyvo, veržlaus temperamento menininkas. Pirmasis pradėjo kurti apvalią – visatūrę, su architektūra nesusietą skulptūrą.Giberčio mokinys. Skulptūra tuo metu vystėsi dviem kryptim: pasaulietine ir religine.Donatelas genijus reiškėsi abiejose šiose kryptyse. Jo sukurta „Nukryžiuotojo“ skulptūra subtiliai atskleidė žmogiškąsias kančias, momento herojiškumą, tuo smarkiai nutoldama nuo viduramžių skulptūros tradicijų. Donatelo novatoriškumas labiausiai išryškėjo Dovydo skulptūroje. Jauno Dovydo kūnas pilnas gracijos ir jėgos. Visa jo laikysena byloja mums apie pergalę, patirtą prieš milžiną Galijotą. Nors Donatelo kūrybą stipriai veikė antikinis menas, tačiau jo skulptūra skyrėsi nuo antikos skulptūrų.Dovydas vaizduojamas su šiaudine skrybėle kaip paprastas piemuo. Ši skulptūra nieko nebeturi iš idealaus ir tobulo pusdievio, kurį labai mėgo vaizduoti graikai savo skulptūrose. Kitoks yra ir Dovydo nuogumas. Jo figūroje matomos ne vien idealias proporcijas ir tobulą grožį, bet laisvą, savo jėgomis pasitinkančią herojišką asmenybę. Dovydas yra pirmoji po ilgos pertraukos sukurta natūralaus žmogaus ūgio ir apnuoginta skulptūra.1443 m. Donatelas iš bronzos nuliejo karvedžio Gatamelatos statulą – pavaizdavo jį raitą ir ginkluotą kaip romėnų karį. Prototipu šiai skulptūrai skulptorius paėmė išlikusią antikinę Romos imperatoriaus Marko Aurelijaus statulą.
Sandro Botticelli
Sandras Botičelis (it. Sandro Botticelli, tikr. Alessandro di Mariano Filipepi, 1447 m. italų Ankstyvojo renesanso Florencijos dailės mokyklos tapytojas. Sandrui Botičeliui priklauso vieni žymiausių paveikslų meno istorijoje: „Pavasaris“ (arba „Primavera“, 1482) ir „Veneros gimimas“ (1485, abu Uficių galerijoje)Per savo gyvenimą Sandras Botičelis buvo vienas iš Florencijos bankininkų Medičių numylėtinių, tapė jiems laisvas alegorijas antikinėmis temomis. Tačiau gyvenimo viduryje susižavėjo vienuolio Džirolamos Savonarolos mokymu ir, anot legendos, pats mėtė savo darbus į religinių laužų liepsnas kaip nepadorius. Gyvenimo pabaigoje Sandras piešė giliai religingus darbus ir baigė gyvenimą skurde.Labiau nei kuris kitas didelis Renesanso menininkas, Sandras Botičelis buvo nepelnytai primirštas kelis šimtmečius po mirties. Tik XIX a. antroje pusėje dailininko kūryba susidomėta iš naujo ir nuo to laiko jo darbai yra vertinami kaip italų Ankstyvojo renesanso dailės, linijos ir formos,harmonijos viršūnė.
Leonardo da Vinci
Leonardas da Vinčis (it. Leonardo da Vinci; 1452 m. balandžio 15 d. – 1519 m. gegužės 2 d.) – italų renesanso tapytojas, architektas, poetas, skulptorius, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, išradėjas, filosofas. Tai viena iš plačiausiai žinomų istorinių asmenybių. Leonardas da Vinčis, kartu su Mikelandželu ir Rafaeliu, sudaro tradicinę iškiliausių aukštojo renesanso menininkų trijulę.Leonardo kūryba ir jo veiklos daugiapusiškumas įgalino vėlesnius istorikus praminti jį archetipiniu „renesanso žmogumi“, įvardinti vienu iškiliausių renesanso epochos humanistų ir polimatų. Keletas iš Leonardo tapybos kūrinių: „Mona Liza“ ir „Paskutinė vakarienė“, yra vieni iš pačių žinomiausių Vakarų kultūroje. XX a. padidėjo dėmesys Leonardui, kaip išradėjui, inžinieriui, mąstytojui.
Mikelandželas
Mikelandželas Buonarotis (it. Michelangelo Buonarroti, 1475 m. kovo 6 d. Kaprezė, Toskana, Italija – 1564 m. vasario 18 d. Roma,Italija) – italų renesanso dailininkas, skulptorius, architektas, poetas, inžnierius. Kilęs iš Florencijos. Tai vienas iškiliausių visų laikų menininkų ir žymiausių istorinių asmenybių. Jo kūryba turėjo didžiulį poveikį tolimesniam Europos tapybos ir skulptūros vystymuisi. Po 1520 m. sekusios manierizmo stilistikos dailininkai tiesiogiai įkvėpimo sėmėsi iš Mikelandželo.Daugelis Mikelandželo kūrinių yra vieni žinomiausių pasaulyje. Tai skulptūros „Pieta“ (atlikta iki 1499), „Dovydas“ (1504), „Mozė“ (1515). Iš tapybos − Siksto koplyčios lubų freskos (1512), kurių garsiausias epizodas yra „Adomo sutvėrimas“, ir „Paskutinis teismas“ (1541). Savo Lauryno bibliotekos dizainu ir Naująja zakristija (projektuotos 1520-23) Šv. Lauryno bazilikoje Mikelandželas pradėjo manieristinę stilistiką architektūroje. Jis suprojektavo Šv. Petro bazilikos kupolą. Gyvenimo metu Mikelandželas kūrė sonetus, 1529 m. projektavo Florencijos gynybinius įtvirtinimus karo metu.
Donato Bramante
Donatas Bramantė (it. Donato Bramante, tikr. Donato di Pascuccio d’Antonio, apie 1444–1514 m. kovo 11 d.) – italų Renesanso architektas ir dailininkas. Pagrindinis Šv. Petro bazilikos Romoje architektas.
Rafaelis
Rafaelis (lotynizuota forma Raphael, tikr. Raffaello Sanzio, 1483 m. balandžio 6 d. Urbinas, Italija – 1520 m. balandžio 6 d. Roma) – italų architektas, dailininkas. Gyvenimo metu žinotas pravarde Urbinas (nuo gimimo vietos, it. Raffaello da Urbino.Kelis šimtmečius Rafaelio kūryba buvo vertinama kaip aukščiausias dailės etalonas. Jo kūryba buvo akademinio Europos dailės mokymo pagrindas. Tik XX a. dailininko autoritetas susvyravo ir šiuo metu labiau pirmenybė atiduodama individualesniems amžininkų Leonardo da Vinčio ir Mikelandželo talentams. Tarp pačių žinomiausių Rafaelio kūrinių: freskos „Atėnų mokykla“ ir „Galatėjos triumfas“, iš paveikslų − „Siksto Madona“.