Neapolis
Neapolis – miestas ir uostas pietinėje Italijoje, Kampanijos sostinė, šalia Vezuvijaus ugnikalnio, prie Neapolio įlankos Tirėnų jūroje.Kampanijos regiono sostinė. Mieste yra tarptautinis oro uostas jūrų uostas, kurio krovinių metinė apyvarta – 10 mln. tonų. Tai pagrindinis pietų Italijos ekonominis ir kultūrinis centras. Išvystyta naftos pramonė, metalurgija, mašinų gamyba, elektrotechnikos, lengvoji ir maisto pramonė. Yra metropolitenas, universitetas, nacionaliniai muziejai ir galerija. Daug bažnyčių.
Istorija Neapolio istorija prasideda VII a. pr. m. e., kai Kumų, Eubojos graikų kolonijos, gyventojai įkūrė Partenopę. Po to dėl nežinomos priežasties šalia Partenopės kumiečiai pastatė naują miestą ir pavadino Neapoliu (Nauju Miestu). Maždaug tuo metu jie atrėmė etruskų invaziją. Miestas augo dėl galingo graikų miesto-valstybės Sirakūzų įtakos ir senasis bei naujasis miestas prie Neapolio įlankos susijungė į vieną. Miestas buvo Romos respublikos sąjungininkas kovoje su Kartagina, o stiprios miesto sienos neleido Hanibalui įsiveržti. Per Samnitų karus samnitai užėmė Neapolį, tuomet judrų prekybos centrą, bet romėnai jį išlaisvino ir pavertė savo kolonija. Romėnai gerbė miestą kaip helenizmo centrą: gyventojai išlaikė graikų kalbą ir papročius, buvo pastatyti akvedukai, viešos pirtys, odeonas, teatras, Dioskūrų šventykla, o daugybė galingų imperatorių atostogaudavo Neapolyje, tarp jų Klaudijus ir Tiberijus. Tuo metu Neapolyje pradėjo plisti krikščionybė, teigiama, jog apaštalai Petras ir Paulius pamokslavo mieste. Taip pat mieste buvo nukankintas šventasis Januarijus, vėliau tapęs miesto globėjumi. Nuo 1282 m. iki 1816 m. miestas buvo Neapolio karalystės sostinė, o iki Italijos susivienijimo buvo susivienijimo su Sicilija sostinė. 1995 m. Neapolis buvo įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. |