Itališka virtuvė
Itališka virtuvė – populiari visame pasaulyje virtuvė. Tam įtakos turėjo gilios valgio ruošimo tradicijos, tinkamos klimato sąlygos ir sveikas maistas. Italija – tai spagečių, picų, alyvuogių aliejaus, espreso (it. espresso) bei kapučino kavos šalis. Mikelandželas rašė: Ko būtų verta Romos virtuvė be Parmezano sūrio. Kvapus, tarkuotas, supjaustytas smulkiais gabaliukais jis yra neatskiriama itališkų patiekalų dalis. Jis sujungia visus patiekalo komponentus ir suteikia jiems savitą skonį.
Itališka virtuvė įvairi ir skirtinga visoje Italijoje. Tai ne tik tradiciniai makaronai (it. pasta), bet ir gausybė daržovių, vaisių (čia auga daugybė pasaulio augalų kultūrų – citrusiniai vaisiai, persikai, riešutmedžiai, per 250 rūšių vynuogių), žuvies, sūrio patiekalų.
Neapoliečiai iki šiol vertina valgius, kurie nuo senų laikų puošė stalą: aliči – svieste keptos sardinės, kalamiri – skridinėliais supjaustyti dešimtkojai su šviežiais prieskoniniais žalumynais, piza a lianapoletana – ant žarijų keptas auksiniai-geltonas raugintos tešlos pyragas. Šio neapolietiško pyrago įdarą kiekvienas neapolietis gamina pagal savo receptą. Gali būti su grybais, dešra, obuoliais, kiaušiniais ar tiesiog su sūriu.
Sriubą išrado ne italai, tačiau pavadinimas kilęs iš jų kalbos. Zupa itališkai – tai, kas geriama. XVI amžiuje vienas Romos virėjas pasakojo kaip jis gamino šį patiekalą, kurį pavadino sriuba: Į puodą aš dedu kumpio, jautienos, veršienos, viščiuką ir jauną balandį. Vandeniui užvirus, sumetu prieskonius, žalumynus ir daržoves. Šiandien sriuba puodelyje – mėgstamiausias italų valgis.
Italija garsi ir daržovių paruošimo menu. Daržovės ne verdamos, o troškinamos savo sultyse arba riebaluose. Išimtis nedaroma nei svogūnams, nei kitiems žalumynams.
Visas socialinis gyvenimas Italijoje vyksta prie valgiais nukrauto stalo, todėl italai valgo daug ir neskubėdami. Itališki patiekalai atrodo lengvi ir švieži, todėl italų virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Pietūs susideda iš 3–6 patiekalų. Pradžioje patiekiami šalti užkandžiai ar salotos.
Vėliau – pirmasis patiekalas, dažniausiai tai būna makaronai, rizotas (risotto – karštas ryžių patiekalas su įvairiomis daržovėmis), sriuba (zupa, minestrone), košė (polenta – kukurūzų košė). Pasta gali būti makaronai arba spagečiai, lakštinių rūšis tagliateliai arba maži kukuliai gnociai. Pesce – žuvis, frito di pesce – svieste kepta žuvis. Piza – pyragėliai su įvairiu įdaru, kuriems tešla užminkoma su kiaušiniais.
Antrajam arba pagrindiniam patiekalui gali būti patiekiamos jūrų gėrybės, karšti mėsos, sūrio ar daržovių patiekalai. Kartu su pagrindiniu patiekalu patiekiamas garnyras iš karštų daržovių, salotų, ryžių ar makaronų.
Desertui patiekiami sūriai, vaisiai, espreso kava ir kiti gėrimai.
Itališka virtuvė įvairi ir skirtinga visoje Italijoje. Tai ne tik tradiciniai makaronai (it. pasta), bet ir gausybė daržovių, vaisių (čia auga daugybė pasaulio augalų kultūrų – citrusiniai vaisiai, persikai, riešutmedžiai, per 250 rūšių vynuogių), žuvies, sūrio patiekalų.
Neapoliečiai iki šiol vertina valgius, kurie nuo senų laikų puošė stalą: aliči – svieste keptos sardinės, kalamiri – skridinėliais supjaustyti dešimtkojai su šviežiais prieskoniniais žalumynais, piza a lianapoletana – ant žarijų keptas auksiniai-geltonas raugintos tešlos pyragas. Šio neapolietiško pyrago įdarą kiekvienas neapolietis gamina pagal savo receptą. Gali būti su grybais, dešra, obuoliais, kiaušiniais ar tiesiog su sūriu.
Sriubą išrado ne italai, tačiau pavadinimas kilęs iš jų kalbos. Zupa itališkai – tai, kas geriama. XVI amžiuje vienas Romos virėjas pasakojo kaip jis gamino šį patiekalą, kurį pavadino sriuba: Į puodą aš dedu kumpio, jautienos, veršienos, viščiuką ir jauną balandį. Vandeniui užvirus, sumetu prieskonius, žalumynus ir daržoves. Šiandien sriuba puodelyje – mėgstamiausias italų valgis.
Italija garsi ir daržovių paruošimo menu. Daržovės ne verdamos, o troškinamos savo sultyse arba riebaluose. Išimtis nedaroma nei svogūnams, nei kitiems žalumynams.
Visas socialinis gyvenimas Italijoje vyksta prie valgiais nukrauto stalo, todėl italai valgo daug ir neskubėdami. Itališki patiekalai atrodo lengvi ir švieži, todėl italų virtuvė laikoma viena sveikiausių pasaulyje. Pietūs susideda iš 3–6 patiekalų. Pradžioje patiekiami šalti užkandžiai ar salotos.
Vėliau – pirmasis patiekalas, dažniausiai tai būna makaronai, rizotas (risotto – karštas ryžių patiekalas su įvairiomis daržovėmis), sriuba (zupa, minestrone), košė (polenta – kukurūzų košė). Pasta gali būti makaronai arba spagečiai, lakštinių rūšis tagliateliai arba maži kukuliai gnociai. Pesce – žuvis, frito di pesce – svieste kepta žuvis. Piza – pyragėliai su įvairiu įdaru, kuriems tešla užminkoma su kiaušiniais.
Antrajam arba pagrindiniam patiekalui gali būti patiekiamos jūrų gėrybės, karšti mėsos, sūrio ar daržovių patiekalai. Kartu su pagrindiniu patiekalu patiekiamas garnyras iš karštų daržovių, salotų, ryžių ar makaronų.
Desertui patiekiami sūriai, vaisiai, espreso kava ir kiti gėrimai.